Зарубежная литература - скачать книги или читать онлайн. Страница 1177

Все, что казалось простым, внезапно становится сложным. Любовь обращается в ненависть, а истина – в ложь. И то, что должно было выплыть на поверхность, теперь похоронено глубоко внутри.

Kontrapunkto principu sudarytoje apsakymų rinktinėje vaizduojamas sovietų kariuomenės apsuptas Budapeštas baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir šių dienų Vengrijos emigrantų išgyvenimai Vakaruose. Drastiško karo žiaurumo, jo prisiminimų ir traumų fone autorius atskleidžia aistrų dramą, poetinėmis metaforomis perteikia paradoksalią ir iš esmės prieštaringą žmogaus prigimtį; 2012 m. vengrų kilmės kanadietis Tamas Dobozy už šią knygą buvo apdovanotas Kanados rašytojų fondo grožinės literatūros prizu.

Žymaus amerikiečių rašytojo, eseisto ir žurnalisto, kilimo iš Irano, trečiasis romanas. Tai intriguojantis pasakojimas apie Maleko, universiteto dėstytojo, grįžimą į Teheraną, iš kurio dar vaikystėje su tėvu pabėgo į Ameriką. Nepaprasti įvykiai Irane, išdavystės, korupcija, represijos, nuolatiniai persekiojimai, motinos paieškos ir baimė dėl geriausio draugo, įsivėlusio į militarizuotą grupuotę, sudaro siužeto pagrindą, kuris prikausto dėmesį išskirtiniais veikėjais, atsidūrusiais sunkiai nuspėjamoje egzotiško krašto aplinkoje. Retrospekcijų būdu skaitytojas nukeliamas ir į Antrojo pasaulinio karo laikotarpį, jungiant paralelinio pasakojimo grandis apie netolimos praeities neramumų draskomą Iraną. Atsiskleidžia sudėtingi žmonių likimai atsidūrus istorinių įvykių mėsmalėje, kai reikia perkainoti nusistovėjusias draugystės, meilės, sąžinės, tėvų ir vaikų santykių moralines kategorijas, prisitaikyti prie netvaraus pasaulio diktuojamų sąlygų ir nustatytų žmonių bendravimo normų arba žūti.

2008-ųjų Pulitzerio premijos laureatas Junot Diaz yra vienas išskirtiniausių ir įdomiausių balsų šiuolaikinėje amerikiečių literatūroje. Jo proza – vulgari, drąsi ir poetiška, jo kalba – literatūrinės elegancijos ir gatvės žargono mišinys.„Štai taip tu ją prarandi“ – devynios tikrumu nuginkluojančios istorijos apie netobulą meilę. Jų centre – jaunas kietakaktis Junioras, kurio širdį autorius negailestingai sudaužo daugybę kartų, demonstruodamas, kaip stipriai meilė, romantiška, fizinė ar šeimos, gali paveikti net ir vyriškiausią charakterį. Junot Diaz sielvartą prilygina radiacijai – gali palaidoti ir bandyti pamiršti, tačiau ji niekada galutinai neišnyks.

Tarp miškų įsikūrusio mažo miestelio gyvenimą gaubia mistinės paslaptys. Garsi vaikų rašytoja Laura Sniegė čia subūrusi literatų draugiją, kurios nauja nare tampa jauna mokytoja Ela Milana. Per žiemos pokylį rašytoja netikėtai dingsta savo namuose apstulbusių svečių akivaizdoje. Ela ima tirti šį įvykį ir kitus paranormalius reiškinius, susijusius su draugijos nariais. Nenorom ji įtraukiama į keistą psichologinį literatų žaidimą, kurio taisyklės išties grėsmingos… Intriguojantis romano siužetas supintas iš siaubo ir mistikos, detektyvo ir juodojo humoro elementų. Daugybę premijų pelniusio suomių autoriaus stilių kritikai įvardija kaip magiškąjį realizmą.

„Angelų klubas“ – vieno garsiausių šiuolaikinių brazilų rašytojų Luiso Fernando Verissimo satyrinė istorija apie keistus pasirinkimus, mirtį ir nuostabias gastronomines patirtis. Nevengdamas tamsaus humoro autorius pasakoja apie dešimt pasiturinčių vyrų, džiaugsmingai puoselėjančių apsirijimo nuodėmę. Visi jie priklauso gurmanų klubui ir kartą per mėnesį susitinka pasimėgauti itin prašmatniomis vakarienėmis. Po dvidešimties klubo gyvavimo metų lyderis miršta nuo AIDS, o kitus narius sieję ryšiai ima braškėti. Mėginant išsaugoti vakarienių tradiciją priimama keistoko mažakalbio virėjo pagalba – jo puoduose ir keptuvėse sukuriami šedevrai išlepusius gurmanus pavergia ir priverčia ryžtis sunkiai suvokiamiems dalykams.

Biografinis abato Ransė romanas tarsi praskleidžia užmaršties šydą ir pažeria daug senų laikų istorijų, susijusių su tikromis asmenybėmis. Čia veikia karaliai ir karalienės, kunigaikščiai ir hercogienės, žymūs filosofai ir rašytojai, politikai ir bažnyčios tėvai, jų vaikai ir pavainikiai, draugai ir priešai, žmonos ir meilužės. Autorius pamažu atskleidžia paslaptis ir parodo tikrąjį Prancūzijos visuomenės veidą.

Knygą „Pirkiniai išsimokėtinai“ sudaro trylika tarpusavy susijusių apsakymų, kuriuose santūriu humoru ir švelnia ironija vaizduojamas lietuvių emigrantų šeimos gyvenimas Kanadoje. Pagrindinė pasakojimo intriga – karštai trokštančių pritapti Kanadoje vaikų ir senamadiško, iš ūkininkų šeimos kilusio tėvo, niekaip neįstengiančio atsisakyti gyvenimo „senojoje šalyje“ įpročių, konfliktas. Nesuprantamos gyvenimo taisyklės iš pradžių lyg siena, skirianti lietuvių emigrantus nuo likusios Kanados visuomenės dalies. Stebėdami „vietinius“, o kartais, kliaudamiesi vien nuojauta, jie bando pralaužti iš pažiūros neįveikiamą sieną, tačiau dažnai tarsi kakta į ją atsimuša.Ilgainiui pavyksta rasti būdų, kaip ją įveikti. Vaizdingas buitinių detalių aprašymas, lydintis šios šeimos gyvenimo peripetijas, puikiai atskleidžia šeštojo ir septintojo dešimtmečio gyvenimo Kanadoje atmosferą, atrodo, kad autorius pasakoja apie savo gyvenimą, nors iš tiesų ši knyga nėra autobiografinė. Antano Šileikos pasakojimai apie lietuvių emigrantų šeimą susilaukė nemažo dėmesio Kanadoje ir pelnė keletą apdovanojimų už humorą.

1933–1945 m. nacistai pavogė milijonus meno kūrinių ir antikvarinių dirbinių. Pagal tiesioginį Hitlerio įsakymą plėšikauti į Europą buvo siunčiamos specialiai parengtos pajėgos. Muziejai, galerijos ir žydų šeimos buvo geidžiamas grobis. Iškiliausi darbai turėjo būti eksponuojami Hitlerio planuotame įkurti Fiurerio muziejuje, o išsigimusiu laikomas menas (entartete Kunst) sunaikintas arba parduotas už trokštamą užsienio valiutą; Daug meno kūrinių rasta po karo, bet daugiau nei šimtas tūkstančių dingo. Šie kūriniai atrasti tik pastaraisiais dešimtmečiais iškiliausiose pasaulio meno įstaigose, taip pat ir Stokholmo moderniojo meno muziejuje; „Plėšikai“ – prikaustanti istorija apie fanatišką nacistų maniją menui, taip pat apie aštrią teisinę ir moralinę kovą dėl „dingusio“ meno. Knygoje pasakojama apie milijardų vertus meno kūrinius ir palikuonių kovą už teisę į savo praeitį.

Rinkdamas medžiagą šiai unikaliai knygai apie Kolumbiją ir kokainą autorius užtruko beveik dešimt metų, prireikė daugiau kaip šimto pokalbių su kokos augintojais, kontrabandininkais, samdomais žudikais, policininkais ir politikais. Kolumbijoje kokainas – tai ne vien milteliai, sujaukiantys protą. Čia jis yra skurstančiųjų pragyvenimo šaltinis, valdžios įrankis, politika, daugelio įvykių priežastis ir pasekmė. Knygoje aprašomi tie, kurie prisideda prie šios keistos sistemos kūrimo – nuo žemiausių laiptelių iki pačių viršūnių, taip pat atskleidžiama kokaino industrijos įtaka Pietų Amerikos ir Vakarų pasaulio istorijai ir politikai.

Titas Jensenas – alkoholio nevengiantis vidutinio amžiaus rašytojas, duonai užsidirbantis iš neaiškių knygų viešo skaitymo festivaliuose. Titas negali liautis mąstyti, kad toks aukšto lygio autorius kaip jis gyvenime yra vertas daugiau; Edis X – moterų mylimas jaunas poetas, nuolatinis festivalių lankytojas, mėgstantis būti dėmesio centre. Edis negali liautis mąstyti, kad toks talentingas ir gerai atrodantis vyras kaip jis gyvenime yra vertas daugiau; Vieną naktį abiem iki žemės graibymo nusigėrusiems rašytojams kyla mintis, kaip pasiekti taip trokštamo pasaulinio pripažinimo, – jie turi parašyti geriausią knygą pasaulyje. Knygą, kuri užims pirmąją vietą visų kategorijų bestselerių sąrašuose, knygą, kuri sujungs viską į viena! Tačiau išsiblaivę vyrai greitai supranta: Geriausia knyga pasaulyje gali būti tik viena, ir nė vienas iš jų nenori dalintis šlove…; Ar yra ribos, kurių negali peržengti rašytojas dėl Geriausios knygos pasaulyje? Pagundos, draugų išdavystės ir vidinė jėga, verčianti siekti savo svajonės. Šioje knygoje autorius su būdingu skandinavams santūrumu, kartais tik menamu žodžio, o neretai ir jausmo, punktyru atskleidžia galvosūkių kupiną istoriją, įtraukiančią skaitytoją nuo pirmojo puslapio iki paskutiniosios eilutės. Iki taško. Geriausios knygos pasaulyje taško.

Половина восьмого утра. В ресторане за столом сидел очень добрый толстый человек, у которого в голове непрестанно звучала музыка. Его звали Джордж, ему было сорок лет, он возглавлял музыкальную кафедру в средней школе города Линкольна и дирижировал оркестром. Жизнь его баловала. Каждый год он лелеял одну и ту же великую мечту – дирижировать самым лучшим оркестром в мире. И каждый год эта мечта становилась явью. И все было бы просто замечательно, если бы ни одно но. Денежные дела мужчины шли из рук вон плохо. Он был так заворожен своей дивной мечтой, что в вопросах финансов оказывался хуже младенца…